Šią epopėjos dalį skiriame visiems išėjusiems į amžinybę (panašiai, kaip kad kai išsiunčiamas pijokas į parduotuvę alaus su paskutiniais chebrūnės centais). Ja paskatino paskelbti ant šitos visos supuvusių padugnių pilnos visuomenės, kraują pympalo kraujagyslėse stingdantis ir bezdalų gamybą šiknoj skatinantis, šiurpus nutikimas. Taigis gerbiamieji apsiperdėliai- paimkit bybį į rankas, patampykit ir pamatę ten putas, pradėkit skaityti, kas čia parašyta:
KAIP BEŽDŽIONĖLĖS LAIMĖJO "ŽIOGĄ"
Anuomet, visuotinės tamsumos laikais, kai nesiskutusios beždžionėlės (save kažkodėl bevadinusios - žmonėmis), varydavo kožnoj pakrūmėj brogę ir būdavo laimingi, jei daiktinėj- piniginėj loterijoje laimėdavo keistą sutvėrimą vardu "ŽIGULI". To padaro garbei buvo net alus "Žigulinis" sugalvotas, nors kaip vėliau paaiškėjo (maždaug po 20 metų), tai buvo "Žigano" aušinimo skystis, gatavai paruoštas pylimui į radiatorių. Bet labai plaukuotos beždžonėlės tokio bajerio net ir retai pasitaikančio nevalingo mąstymo minutėmis, nesusiprato "įkirsti".
BEŽDŽIONĖLĖS-MEDŽIOTOJAI
Visoje plaukuotųjų beždžionių (ar tai žmonių) hierarchijoje egzistavo ir parazitavo kuopelės, beje neblogai įvaldžiusios šaltus ir nešaltus ginklus, o geriausias ir populiariausias jų arsenalo egzempliorius, buvo slaptas ginklas, kodiniu pavadinimu "kailiukas". Kad išsiskirtų iš aplinkinių, šie biški mažiau plaukuoti, bet užtat stipriai taukinuoti, beždžionėliai save šaukė medžiotojais. Tas pasivadinimas greičiausia kilo iš to, kad iš tiesų retkarčiais jie išeidavo į miškus ir pareidavo iš ten nešini visokiais gyviais, prieš kuriuos panaudodavo savo turimos ginkluotės ir bybių jėgą. Tačiau per vieną eilinę žvėrelių egzekuciją,vienas medžioklis pamatė dar nematytą gyvių. Daug nelaukęs, prisicielijo ir driokstelėjo iš pūškės. Įlėkė kulipka tiesiai gyvio šiknaangėn. Tačiau tai būta pachmielingos voverės-žudikės ir todėl kulipka tik įklimpo į plasteliną virtusius voverės šūdus. Nemalonus pojūtis šiknos srityje, voverei sukėlė belogariačkos sindromą. Pašokusi į stačią stovėseną, susikvietė savo chebrantes į vieną būrį ir lipo iš medžių šis keršto ir kraujo ištroškęs tabūnas ant žemės, kad galėtų duoti pizdy medžiokliams
PYZE-KAZE MEDŽIOKLIAMS
O tie jau dorojo "kailiukus" vieną po kito ir visai nejautė pavojaus. O jis kaip ir "pizdiecas" atėjo nelauktai ir su visu pajėgumu. Antpuolis buvo staigus. Įsiutusios voveraitės šaukdamos kovos šūksnius ("PALUNDRA!!!"), pradėjo stačiom birkom tvatyti ir trotyti "žmones" per smegenas ir per šiknas. Karoče, žmonės krito kaip kokie padarąstai. Išgirdę įtartiną triukšmą, pamiškėje gyvenę plaukuočiai žmonės įtarė kažką negero. Tačiau būdami bailūs puolė kviestis narsuolius GAD'iūgas.
O SU ŠITOKIA DAINA
Gavę pavojaus signalą, GAD'iūgos ant smūgio mobilizavo pijokų-kovotojų ir alaus bonkių pajėgas į vieną darnų būrį. Kad būtų linksmiau ir labiau pakiltų pareigūnų "bojevoj duch", buvo pasitelkta "Būrio daina" su kuria įtin skandalingai buvo pasirodyta pas latvius "jevrovizijoj". Ir nuskambėjo, nuaidėjo laukais ir kaimais darnaus choro balsai:
"Su aaaalaaaaus bokalais
Laaaaaukiam naujo kaaaaaro
Kaaaaai jis prasidės,
Booooobos viarkt pradės
Vaj vaj vaj vaj."
Po to pasiliejo kaip bybio puta ir kitos meliodijos-
"Lialylialialialia, lialylialialialia
jum reikia mūsų GAD'o "
Atvykus į įvykio vietą buvo prisiminta ir strateginę paskirtį turinti blevyzgonę-
" Pūslėta rankaaaaa išsmaugsim voverastus
miiiiiirtieeees bausmėėėė bus vėl legalizuota,
o voverastų bybį mes būtinai kastruosim."
VOVERŪNĖMS BUS PYZDA
Parengę antivoveristinės paskirties ginkluotę, GAD'iūgos išsilakstė po miškus rengti atsakomojo smūgio rudakailėms. Tos sukos-sabakos ir nesnaudė, graužė žuvusių medžiotojų kleckus su zalūpų įdaru, žodžiu kaupė jėgas gresiančiam mūšiui ir dročijo.
Zadačia GAD'iūgoms buvo paprasta- dubasinti viską, kas panašu į voveres. Taip jie ir elgėsi. Tiesa, pasitaikė ir nesusipratimų. Vienas būrelis pijokų-pareigūnų sugavo (rėkdami- Pagaushiu, pagaushiu, pagaushiu!!!) gyvį, labai panašų į voverę. Ir jau būtų pradėję linčo teismą, tačiau netikėtai žvėrelis prabilo žmoniška kalbėsena ir tarė- "Blet!!! Vasarą šitaip karšta, blet Paleiskit mane, durniai." Nu ir tikrai, pažiūrėjo GAD'iūgos, kad ten visai ne voverė, o tik smulkus pūstažandis chamiakas. Nutarę žvėrelio neskriausti- "padarė" jį ir paleido bėgti.
BYBIS SU BATAREIKOM
Na ir pagaliau atėjo momentas, po kurio voverės dar negreitai atgavo savo bybgalybę. GAD'o pareigūnai-eksperimenteriai turėjo progą išbandyti kaip veikia naujas jų išradimas- guminė birka su batareikom. Šių naikinimo priemonių GAD'iūgos primėtė tame miške, kur buvo ruošiamasi mūšiui. Tiesa, GAD'iūgos mūšio vietoje šią kovinę birką dar patobulino, nuo nešiojamo su savimi generatoriaus pajungę du laidus prie guminio bybio batareikų. Užsirovę ant šio jauko, voverės daug nelaukdamos čiupdavo bybį į letenas ir kišdavosi į burnas, kas ir buvo jų lemtingas veiksmas, tiesa prieš tai dar spėdavo smagiai padročinti savuosius "Geležinius vilkus". Kai guminukas atsidurdavo voverės gerklėj, nuo generatoriaus, kurio rankenėlę sukdavo krūmuse tupintis ir šūdus mėtantis GAD'iūga, ateinanti 220 V srovė rubylindavo voverei per smegenas ir per uodegos plaukus.
IŠRADIMO TRŪKUMAI
Ale ir GAD'iūgos užsipisė negyvai generatorių sukdami. Kadangi guminių bybių atsargos buvo mažesnės, nei voverių būrio skaičius. Panaudoti antrą kartą šių jaukų nebuvo galima, nes nuo paralyžiaus sutraukti voverių dunčiai pradurdavo bybio škūrkę ir prie to paties pabezdėdavo, dėl to kitos voverūnės ant tokio "pažymėto" jauko jau nesiraudavo, nes įtardavo kląstą, tad likusios gyvos voverūnės sulindo gylyn į udergroundą ir pradėjo platinti ant svieto ruspopso piratinius gabalus, kas labai neigiamai paveikė plaukuotų beždžionėlių ir taip menką savimonę. Tik gerai yr tas, kad ant svieto Gamtos Apsaugos Departamientas egzistuoja. Ir tik GAD'iūgos sugebėjo išlikti tvirti ir gerdami alalį, klausėsi Ryčio Cicino iš kompakto, kas pasitarnavo kaip priešnuodis ant ruspopso. Neklausykit Žas'ų, klausykit "Pūko". Ten nėr pfropfagandos. Užtat yra muzonų padarytų ant jonikos.
O galų gale ne mūsų pysalas, kokis galas laukia visokių čia eee skaitytojų škurkių. Geriau-
