ŠI ISTORIJA NUTIKO TADA,KAI BUVO TOKIE LAIKAI, KAI DAR NEDROČINO VAIKAI, ANT LEDO PYSDAVOS VILKAI IR TAIP TALIAU IR PANAŠAI....
PIRMYN Į PRAEITĮ
Tai vo suki-sabaki, slyCHUJTE i dročujte, kaip ti buvo... Gūdžiais caro bedančio laikais jau egzistavo ir parazitavo šitam pasaulėlyje kuopelė drąsių savanorių ir bendraminčių, kurie jau tais tamsumos laikais buvo supratę kur sukoncentruota visa žmonijos grėsmė ir tuo pačiu visomis turimomis priemonėmis ėjo į kovą su galingu ir negailestingu priešu. Negailėjo tam tikslui žmogeliai nei savo brangaus laiko, kurį galėjo skirti prasmingesniems užsiėmimams, nei laisvalaikio (bobų trotinimui).
KAIP IŠNYKO SAVANORIAI...
Taigi, jumi dėmesiui pritrenkintis pasakojimas apie nūdienos GAD'o ištakas ir pirmtakus. Kaip pasakoja dar likę keli gyvi anų laikų liudytojai, seniau dar nebuvo tiek daug kovos su voverom priemonių, taigi kovoti ir priešintis rudakailėms būdavo beveik beprasmiška, galima sakyti tai buvo tas pats kaip eiti plikom šiknom stabdyti traukinių. Daug šiknų taip nuėjo chujum ir iš savanorių drąsuolių kuopelės beliko tik trys bibaimiai kovotojai. Ta trijulė ir toliau buvo apsisprendę nenuleisti rankų ir gelbėti žmones, negailėdami savo paskutinių kraujo ir žarnokų turinio likučių. Daug nelaukę jie tūnodami savo bunkery perlaužė tuziną fleškių baltosios be zakundos. Aptarė veiksmų planą ir ant kito ryto išėjo drąsioji trijulė voverių dubasint.
AUTENTIŠKAS PASAKOJIMAS
Pasak likusio gyvo liudininko, vienas iš tos trijulės buvo to liudininko diedukas, taigi kaip suprantate tai yr autentiškas pasakojimas. Nu ka... trys blediūgų pirmuonys metė į mūšį su savimi turėtą kovinę techniką- broneviką "MB-600" su traktoro padangom ir forsuotu dyzeliniu varikliumi, kuris degino viską kas dega. Taip apsiginklavę jie išvarė kariauti. Užriaumojo bronevyko motoras nesvietiškai, susigarbiniavo kovotojų kūšiai ir smarkiau sutvinkčojo venose krawjas. Lėkė iš po ratų velėna ir akmenai. Ir staiga kovotojai pajuto, kad po bronevyku kas lyg ir sudundėjo, lyg ir subaubė ne savu balsu. Nieko nesusigaudydami kas aplinkui vyksta, drąsuoliai mynė toliau, bet per veidrodėlių šoferas pamatė, jog kas tai dideliu greičiu maskatuojasi ant galinio lengvo lydinio barabano. Iš traktorinių padangų jau nieko nebelikę buvo. O sulig kiekviena akimirka bronevyko greitis vis mažėjo, o įtartini garsai vis garsėjo ir tai privertė savanorius sunerimti. Galų gale MB-600 ūmai nutilo ir sustojo viduryje gūdžios pelkės ir girios.
MIŠKO GLŪDUMOJE
Aplinkui tvyrojo vis tirštėjantis rūkas. Blet apimti panikos dar labjau pradėjo vyniotis vienoj vietoj kariūnų kušiaplaukiai, net birkos nebesimatė iš po garbanų. O metalas vis labiau gaudė ir varė iš proto savanorius. Tie suklykę- "PALUNDRA", metėsi lauk duoti pizdako baisūnėms. Apsigrabalioje aplink save narsuoliai pastebėjo, kad nifiga ginklų gi neturi su savim. Na bet net ir tada jie nepasimetė, sutartiniais ženklais žaibiškai susimirksėje tarpusavyje, nusmaukė galife tipo kelnes ir pagrabalioje tarp garbanų miško ir aptikę toje tankymėje bybukus, ištempė juos kiek galėdami ir pradėjo jais mostaguoti, kad net gausti aplinkui per kilometrą pradėjo. Voveros ir toliau tuo momentu ėdė bronevyką pilnu įniršiu ir nekreipė jokio dėmesio į kažkokius tris durnius ekszibicionistus-iškrypėlius. MBeko blėkos raitojosi nuo rudauodegių dantų taip, kad eina nachui... Viena voverė pabandė netgi atlikti lytinį aktą su bronevyko duslerka, bet jai pavyko tik gausiai prisnargliuoti į šį metalo gabalą.
PIZDAKAS SAVANORIAMS...
Galiausiai išsiurbusios visą antifrizą ir saliarkos atsargas, jos davė valią savo birkoms ir šiknoms. Ir va tada jos nukreipė savo įtūžį į šalimais besiblaškantį trejetą ubliudkų. Mobilizavusios savo pajėgas, plėšrūnės metėsi link kovotojų. Ir ką jūs sau manote, pasak GAD'o liudininko (kalba netaisyta), jo diedukas puolė ant voverės, griebė jai už uodegos ir pradėjo ją dubasint. Davė jai su kazirka ir su koja ir su birka, kad net kudlas lakstė per visą okrugą, vopšim viena voverė baigė savo labai negarbingas dieneles šūduotose kaimiečio letenose. Kitiems mūsų pasakojimo gerojams, kaip bebūtų gaila, bet nepasisekė išvengti šuniško likimo, nes įniršusios voverūnės blet perpyko ir nugalabijo kitus du pijokus pakardamos juos užu kleckų ant sausos šakos. Toliau gyvuoti teliko tik mūsų liudininko diedukas, nes voverės jo buvo ėmusios bijoti, o ypač jas baidė blizganti dieduko kepurės kazirka, kurios pagelba buvo nudobta viena iš voverūnių.
...IR LIUDININKUI
Taigi, kaip matote mūsų liudininkas papasakojo be galo kraupulingą istorijėlę, o ją pasakodamas šis senolis ir verke, ir kukčojo, ir snargliavosi, ir garsiai bezdėjo, suka-sabaka, kas ten su jo žarnokais vyksta? Blet smaradą neapsakomą raikėjo kentieti. Kurva kaip nekenčiu visokių, blet, pražilusių smaradų...(nebebėr dieduko).
kovinę techniką- broneviką "MB-600" su traktoro padangom ir forsuotu dyzeliniu varikliumi, kuris degino viską kas dega. Taip apsiginklavę jie išvarė kariauti. Užriaumojo bronevyko motoras nesvietiškai, susigarbiniavo kovotojų kūšiai ir smarkiau sutvinkčojo venose krawjas. Lėkė iš po ratų velėna ir akmenai. Ir staiga kovotojai pajuto, kad po bronevyku kas lyg ir sudundėjo, lyg ir subaubė ne savu balsu. Nieko nesusigaudydami kas aplinkui vyksta, drąsuoliai mynė toliau, bet per veidrodėlių šoferas pamatė, jog kas tai dideliu greičiu maskatuojasi ant galinio lengvo lydinio barabano. Iš traktorinių padangų jau nieko nebelikę buvo. O sulig kiekviena akimirka bronevyko greitis vis mažėjo, o įtartini garsai vis garsėjo ir tai privertė savanorius sunerimti. Galų gale MB-600 ūmai nutilo ir sustojo viduryje gūdžios pelkės ir girios.
O metalas vis labiau gaudė ir varė iš proto savanorius. Tie suklykę- "PALUNDRA", metėsi lauk duoti pizdako baisūnėms. Apsigrabalioje aplink save narsuoliai pastebėjo, kad nifiga ginklų gi neturi su savim. Na bet net ir tada jie nepasimetė, sutartiniais ženklais žaibiškai susimirksėje tarpusavyje, nusmaukė galife tipo kelnes ir pagrabalioje tarp garbanų miško ir aptikę toje tankymėje bybukus, ištempė juos kiek galėdami ir pradėjo jais mostaguoti, kad net gausti aplinkui per kilometrą pradėjo. Voveros ir toliau tuo momentu ėdė bronevyką pilnu įniršiu ir nekreipė jokio dėmesio į kažkokius tris durnius ekszibicionistus-iškrypėlius. MBeko blėkos raitojosi nuo rudauodegių dantų taip, kad eina nachui... Viena voverė pabandė netgi atlikti lytinį aktą su bronevyko duslerka, bet jai pavyko tik gausiai prisnargliuoti į šį metalo gabalą.
išsiurbusios visą antifrizą ir saliarkos atsargas, jos davė valią savo birkoms ir šiknoms. Ir va tada jos nukreipė savo įtūžį į šalimais besiblaškantį trejetą ubliudkų. Mobilizavusios savo pajėgas, plėšrūnės metėsi link kovotojų. Ir ką jūs sau manote, pasak GAD'o liudininko (kalba netaisyta), jo diedukas puolė ant voverės, griebė jai už uodegos ir pradėjo ją dubasint. Davė jai su kazirka ir su koja ir su birka, kad net kudlas lakstė per visą okrugą, vopšim viena voverė baigė savo labai negarbingas dieneles šūduotose kaimiečio letenose. Kitiems mūsų pasakojimo gerojams, kaip bebūtų gaila, bet nepasisekė išvengti šuniško likimo, nes įniršusios voverūnės blet perpyko ir nugalabijo kitus du pijokus pakardamos juos užu kleckų ant sausos šakos. Toliau gyvuoti teliko tik mūsų liudininko diedukas, nes voverės jo buvo ėmusios bijoti, o ypač jas baidė blizganti dieduko kepurės kazirka, kurios pagelba buvo nudobta viena iš voverūnių.